BIM nauda vartotojams
BIM statybos sferoje nėra nauja sąvoka. Pats BIM (angl. Building Information Modeling) apima skaitmeninių modelių ir vizualizacijų naudojimą statiniams. Šių statinių informacinių modelių dėka statybos yra kardinaliai pakeitusios veidą - atsisakyta fizinių brėžinių, kurie ruošiami liniuote ir pieštuku. Dabar sudaromas 3D modelis, kuris leidžia tiksliai suplanuoti ŠVOK (šildymo, vėsinimo, oro kondicionavimo) sistemas, vamzdžių trasas ar net suskaičiuoti tikslų plytų kiekį. Nepaisant modeliuojamo detalumo ir patogiai suskaičiuojamų kiekių, tai taip pat leidžia sklandžiau planuoti statybų eigą ir simuliuoti statybos procesą. Šie modeliai yra plačiai naudojami stambiuose (dažniausiai ypatingos kategorijos) statybų projektuose. Lietuvoje nuo 2021 metų projektai kurių menama vertė yra nuo 5 mln. eurų 3D modelis yra privalomas. Laikui einant ši vertė bus mažinama, kad toliau pildyti Lietuvos skaitmeninį dvynį.
Pritaikymas praktikoje
Tokia praktika deja retai taikoma gyvenamiesiems (Neypatingiems) statiniams, nes projektavimas trunka ilgai norint išgauti aktualų detalumą. Aktualus detalumas dažnai siekia LOD 4 (Level of detail). Jame galima matyti elementų armavimą, naudojamus varžtus, įvairius sluoksnius mazguose. To dėka galima labai tiksliai suskaičiuoti elementų išnaudojimą, mažinti perteklinį naudojimą. Tai prisideda prie tvarumo ir aplinkos apsaugos. Nors yra nemažai naudos, tačiau toks projekto paruošimas trunka ilgai, o dėl to kyla projekto kaina, ilgėja paruošimo terminas. Taip pat pagal STR (Statybos Techninį Reglamentą), tokia praktika nėra privaloma, kaip minėta anksčiau. Tuo remiantis ruošiami tik 2D brėžiniai.
Tikroji nauda
Pagal mokslines publikacijas, taikant padidinta detalumo lygi galima sudaryti detalius medžiagų kiekių žiniaraščius, sudėti projekto darbo grafiką ir minimalizuoti atliekas. Taip pat nustatyti perteklinį naudojimą, valdyti atliekų kiekį, sudaryti tikslų projekto grafiką. Šie BIM modeliai taip pat leidžia aiškiai nustatyti projekto vertę ir eksploatacines savybes - šildymo, elektros vartojimo kaštus. Tokie modeliai ne tik prideda prie esamos statinio vertės, bet ir padeda lengvai ją apskaičiuoti, matyti naudotas medžiagas ir planuoti jų nusidėvėjimo bei atnaujinimo darbus. Besiplečiant DI (dirbtinio intelekto) galimybėms tokie modeliai suteikia galimybes ateityje integruoti juos ir valdyti informaciją automatiškai.
Nors dažniausiai sutinkamai statinių kategorijai (Neypatingiems statiniams) BIM naudojimas nėra platus ir privalomas, bet negalima atmesti fakto, kad tai yra labai naudingas įrankis.
Šaltiniai:
Mitera-Kielbasa, E (Mitera-Kielbasa, Ewelina); Zima, K (Zima, Krzysztof) BIM Policy Trends in Europe: Insights from a Multi-Stage Analysis (2024);
Gholamzadehmir, M (Gholamzadehmir, Maryam); Cassandro, J (Cassandro, Jacopo); Mirarchi, C (Mirarchi, Claudio); Pavan, A (Pavan, Alberto) Advancing Cost Estimation Through BIM Development: Focus on Energy-Related Data Associated with IFC Elements (2025).