Statybos leidimo išdavimų problema

Asmenys norintys pradėti statybos projektus, privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Šis procesas yra vienas iš pagrindinių etapų, nuo kurio priklauso projekto įgyvendinimo eigos sklandumas, greitis ir žmogiškieji ištekliai. Lietuvoje statybos leidimų gavimo tvarka jau eilę metų yra kritikuojama dėl perteklinės biurokratijos, daugybės procedūrų ir vėluojančių derinimo procesų. Įdiegus elektroninę sistemą ,,Infostatyba“, leidimų gavimas iki pat šios dienos išlieka sudėtingas, o skirtingų institucijų dalyvavimas tik dar labiau apsunkina visą eigą ir didina laiko sąnaudas. Dėl šios situacijos kenčia ne tik statytojai ir projektų vykdytojai, bet taip pat mažinamas visuomenės pasitikėjimas viešuoju administravimu bei menkinamas investicinės aplinkos patrauklumas.

Statybos leidimų išdavimo procesas yra pagrindinis uždavinys norintiems pradėti naujus statybos darbus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnį, leidimus išduoda savivaldybių administracijos arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o visas procesas atliekamas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (Lietuvos Respublikos įstatymas, 1996, su vėlesniais pakeitimais, 23 str.). Sistema buvo sukurta tam, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, sutrumpintos procedūros ir mažesnė administracinė našta. Praktikoje paslaugos užsakovai susiduria su pertekliniais reikalavimais, dokumentacijos tikrinimais ir taisymais, ilgu derinimu tarp institucijų. Nors viskas vyksta elektroninėje erdvėje, pagrindinė problema išlieka – ilgai trunkantis procesas, padrikas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Šiomis dienomis, nors ir modernizuota, statybos leidimų sistema praktikoje išlieka viena biurokratiškiausių viešojo administravimo sričių. Nuo momento kai pateikiamas prašymas leidimui gauti iki kol jis išduodamas, neretai praeina keli mėnesiai, o dauguma dokumentų taisytini ar derintini pakartotinai. Ši situacija problematiška ir gyventojams ir investuotojams, kurie tikisi greitų, skaidrių ir aiškių procedūrų.

Pagrindinės įššūkių grupės

Biurokratinių procedūrų perteklius

Statybos leidimų procese iš paslaugos gavėjų reikalaujama krūva dokumentų ir skirtingų derinimų, kurių dalis dažnai dubliuojasi. Nors sistemos pagrindinis tikslas yra tvarkos užtikrinimas, perdėtas formalumų skaičius prailgina procesą ir mažina jo efektyvumą (Weber, 1922/2019).

Neefektyvus el. sistemos veikimas

Sistema „Infostatyba“ nors ir leidžia dokumentus teikti elektroniniu būdu, pati sistema iš savęs nėra visiškai patogi vartotojams. Pastebimi techniniai trūkumai, o tarpinstitucinė integracija nepakankama. Procesai iš esmės nepagreitėjo, tik persikėlė į elektroninę erdvę (SSVA, 2025).

Institucijų bendradarbiavimo trūkumas

Statybos leidimų išdavimo procese dalyvauja daug skirtingų valstybinių institucijų: savivaldybės administracijos, paveldo apsaugos, aplinkosaugos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Šių institucijų tarpusavyje nesuderinta veikla ir išsitęsę derinimų terminai tampa didžiausiais vilkinimo veiksniais.

Korupcijos rizikos

STT nustatė, kad šiame procese išlieka rizika neskaidriems susitarimams. Šias rizikas lemia ir sudėtingos taisyklės ir tiesioginis kontaktavimas tarp valstybės pareigūno bei paslaugos užsakovo. Kai procesas ilgas, sudėtingas ir neaiškus, atsiranda galimos prielaidos, kad statybos leidimų išdavimo tvarka įmanoma paspartinti bei supaprastini neskaidriomis priemonėmis.

Nepakankamas skaidrumas ir informacijos prieinamumas

Nors SSVA (Statybos sektoriaus vystymo agentūra) pastaraisiais metais ir pradėjusi viešinti duomenis apie statybos leidimų išdavimų terminus, dauguma išlieka nežinioje – kiek laiko truks visas procesas, kokie dokumentai bus reikalingi. Tai kuria nepasitikėjimo, neapibrėžtumo jausmą ir mažina pasitikėjimą viešuoju administravimu.

Esminės problemos kyla ne tik dėl formalios sistemos painumo, bet ir dėl praktinio jos įgyvendinimo. Tai patvirtina teorines įžvalgas – vien tik biurokratijos taisyklės ar technologinės priemonės nepadaro proceso efektyviu, jei nėra atkreipiamas dėmesys į tarpinstitucinį bendradarbiavimą, skaidrumą ir orientacija į asmenį.

Kitų šalių patirtys, palyginimas su Lietuva

Tam, kad geriau suprasti, kodėl Lietuvoje statybos leidimų gavimas yra toks sudėtingas, pravartu pažvelgti kaip šis procesas įgyvendinamas kaimyninėse šalyse. Estijos elektroninės valdžios programa jau plėtojama ir vystoma daugelį metų ir yra laikoma viena geriausių Europoje.

Estijoje statybos leidimams gauti praktiškai užtenka kompiuterio. Klientams nereikia lankytis skirtingose institucijose – viskas yra sujungta į vieną bendrą sistemą. Prireikus tarpinstitucinio derinimo viskas atliekama automatiškai pačios sistemos viduje, be užsakovo įsikišimo. Tokiu būdu sutaupoma daug brangaus laiko, o pats procesas supaprastinamas ir tampa aiškesnis kiekvienam (OECD, 2023).

Lietuvoje anksčiau minėta „Infostatyba“ nėra tokia pažangi, nors leidžiama dokumentus teikti elektroniniu būdu, vis tiek išlieka poreikis derinti su skirtingomis institucijomis. Procesas perdėtai ilgas ir klientui pačiam tenka rūpintis proceso eiga, kad nestagnuotų leidimo gavimas. Sistema panašesnė į dokumentų pateikimo platformą, o ne į viso proceso priežiūrą bei koordinavimą.

Lenkijoje taip pat bandyta pereiti prie skaitmenizuotos leidimų išdavimo platformos, bet iš pradžių tai buvo tik dokumentacijos suskaitmeninimas – pati biurokratija išliko tokia pati. Vėliau, įvedus aiškius terminus ir aiškias atsakomybes skirtingoms institucijoms, sistema pradėjo veikti sklandžiau (Transparency International, 2022).

Žvelgiant į šiuos pavyzdžius matoma, kad Lietuva stipriai neišsiskiria, tačiau būtent Estijos patirtis rodo, kad tik pilna tarpinstitucinė integracija leidžia pasiekti realų rezultatą.

Remiantis išvardintomis problemomis ir kaimyninių šalių patirtimi, mūsų nuomone, galimi sprendimo būdai:

Geresnė institucijų integracija

Šiomis dienomis sistema „Infostatyba“ veikia labiau lyg įrankis dokumentacijai pateikti, bet ne kaip viso proceso koordinavimas. Reikėtų, kad institucijos tarpusavyje derintų dokumentus sistemos viduje, be papildomo užsakovo įsikišimo. Tokiu atveju, tikėtina, kad būtų mažinamas vilkinimas ir perdėtas procesų kiekis.

Aiškiau apibrėžti terminai ir atsakomybė

Turėtų būti griežčiau laikomasi statybos įstatyme numatytų terminų, nes dabar jie dažnai yra viršijami. Jei konkreti institucija laiku nepriima sprendimo, turėtų būti aiškiai numatyta atsakomybė, tai paskatintų laikytis nustatytų terminų ir būtų patvirtinama daugiau paraiškų.

Supaprastini procesai

Tam tikri dokumentai gali būti gaunami automatiškai iš registrų centrų ar kitų valstybinių duomenų bazių, o ne reikalaujami iš paslaugos užsakovo. Taip pat pravartu peržiūrėti perteklinius reikalavimus ir palikti tik tai, kas svarbu viešajam interesui užtikrinti.

Skaidrumo didinimas

Nors SSVA jau viešina duomenis apie statybos leidimų išdavimų terminus, vis dėlto, vien tik duomenų viešinimas nepašalina esminių problemų: terminų vilkinimo ir perteklinių procedūrų. Šių funkcijų išplėtimas leistų visuomenei matyti, kur sistema veikia geriau, o kur reikia pokyčių.

Gerosios patirties perėmimas iš kitų šalių

Žiūrint į Estijos patirtį, matoma, kad integruota sistema gali stipriai sutrumpinti procesus. Lietuva galėtų remtis tokia praktika ir dėmesį sutelkti ne tik dokumentų sukėlimui į elektroninę erdvę, bet ir į realų procedūrų supaprastinimą.

Šios rekomendacijos nėra sunkiai įgyvendinamos ar reikalaujančios didelio biudžeto. Pagrinde reikalingi žmogiškieji ištekliai tarp kurių tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Šiems pokyčiams įgyvendinus, realu tikėtis, kad pats procesas taptų paprastesnis, skaidresnis ir spartesnis, o tai atneštų teigiamų pokyčių visam statybų sektoriui, jo atstovams bei suinteresuotai visuomenės daliai.